Jaučiu tave ausyse, ant lūpų krašto, krūtinės ir šlaunų. Bandžiau nuprausti, bet tavo pirštų antspaudai įsirėžė mano odoje.

Pirma pažintis su džentelmenu X, Carre Bar & Lounge, 2014 rugsėjis

Šurmulys ir kokteilių taurės atėmė paskutinius energijos syvus. Buvau pernelyg pavargusi ir įsitempusi, kad įsitraukčiau į bent vieną pokalbį. Klaidžiodama žvilgsniu draugų rate pamačiau daugmaž trisdešimties metų vyrą. Jis vilkėjo tamsiai mėlynu kostiumu ir baltais marškiniais. Aukštas nepažįstamasis tamsiai rudomis akimis – niekad nebuvau jo mačiusi ir negalėjau atitraukti akių. Švelniai ryškūs veido bruožai, plastiški rankų judesiai, tvirta laikysena – tikriausiai dar vienas pernelyg savimi pasitikintis savimyla. Nusisukau.

Pasigirdo garsus, malonus juokas. Atsigręžiau vėl – tas pats nepažįstamasis šypsojosi visu kūnu: aplink akis pasirodė raukšlelės, skruostuose įsispraudė duobutės, o švelnus balsas išsyk ištirpdė pirmąjį priešiškumą. Pajutau šilkinį plazdenimą pilve ir jo akis ant sušilusių mano skruostų:

– Jūs labai žaviai atrodote. Palydėsiu jus iki tualeto, – pašnabždėjo į ausį.

Visgi buvau teisi. Arogantiškas, įžūlus ir netaktiškas savimyla. Palydėsiu jus iki tualeto – ar dabar visi eina iškart prie reikalo? Jau norėjau išrėžti pasipiktinimą, bet jis tuoj pat pratęsė:

– Jei neklystu, palaidinę apsivilkote ne ta puse, – ir šyptelėjo.

Akimirką jaučiau gėdą, bet ją kaipmat pakeitė dar didesnis jaudulys.

– Rausva spalva jums tinka, – vėl ištarė jis.

Padažnėjo pulsas. Atrodė, kad mano venomis pradėjo tekėti visos pasaulio upės. Joks vyras man nedarė tokio poveikio, o jis, rodės, parklupdys jau pirmą vakarą. Visi mano vidiniai vilkai šaukte šaukė pažabokit mane“, negaliu taip iškart išsiduoti, pagalvojau, ir tepasakiau:

– Ačiū. Jūs labai malonus. Romas svaigina, man gali prireikti pagalbos.

Tą patį vakarą jo švelnus liežuvis tapė paveikslus ant mano odos. Neliko nei vieno nepaliesto centimetro. Buvau Ieva, atsikandusi obuolio. Žinojau, kad ši meilė sužadins gyvuliškus instinktus…

Išlipau iš lovos norėdama rasti apatinius – jie turi būti kažkur prie komodos. Apžvelgiau grindis ir šalia spintos pamačiau gulinčią vaikišką lėlę…