Turbūt ne kartą girdėjote ar patys sakėte, kad drabužiai padeda atskleisti asmenybę. Ir išties, ką tik sutiktas žmogus nieko nežino apie tavo gerą širdį, aštrų protą ar subtilų humoro jausmą, tad šiuo atveju tave atstovauja rūbų eilutė. Ir kai atrodo, kad taip nutinka tik tada, kai išeini iš namų, o į juos sugrįžus ir nusirengus spintos lentynose paslepi savo raiškos būdus – pagalvok dar kartą.
„Nauja – tai seniai pamiršta sena“ toks posakis puikiai tiktų norint apibūdinti šio sezono mados olimpą užkariavusią braletės tipo liemenėlę.
Pavasaris atvėrė duris, kaip galantiškas džentelmenas nepastebimai įsėlino, sušildydamas mirtingus sušalusius kūnus, nurengdamas ir apnuogindamas sielas. Norom ar nenorom skandindamas gilioje krištolinėje geidulio taurėje. Švelnus, gaivus, kartu nuodėmingai ir apgaulingai kuklus, kaip vėsaus šampano gurkšnis ant šiltų lūpų palieka savo vizitinę kortelę – taip lauktą nuotykį aistringą. Sarkastiškai šypsosi, užvaldo mintis ir kūnus. Krentu be pasipriešinimo, atsiduodu jo gaivališkiems kerams ir pažadams. Pavasaris savo nerūpestingomis glamonėmis susuka galvą net ir meile netikintiems skeptikams. Nuginkluoja ir palieka mūsų kūnus nuogus.
Prasidėjęs pavasaris ir vis šiltesnės dienos privertė ir mane išbėgti į lauką, daugiau judėti ir mankštintis saulėje. Nors pradėjusi sportuoti jaučiau didelį diskomfortą ir ne kartą norėjau mesti, atradau savų būdų nepasiduoti ir štai šiandien jau trečiasis mano bėgimo sezonas.
Apatinių drabužių, kaip ir batų, niekad nebus per daug. Norisi turėti keletą variantų visoms progoms: sportui, vakarėliams, atostogoms, kasdienai ir t. t., tačiau nemokėdamos išsirinkti tinkamos liemenėlės padarome sau tik meškos paslaugą. Kokią? Apsunkinama kraujotaka, tai gali traumuoti stuburą ir vidaus organus, sukelti nugaros, pečių, kaklo, galvos skausmus, migreną ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų. Ką jau kalbėti apie tai, kad dėvint netinkamą liemenėlę krūtinė praranda stangrumą, deformuojasi jos forma. Taip, liemenėlės pasirinkimas iš tiesų toks svarbus!
Gruodžio naktys man visos kaip Naujųjų išvakarės. Mažiau padorios. Labiau svaiginančios. Sunkiau prisimenamos, bet neužmirštamos. Ant lūpų mažiau dažų, daugiau putojančio. Muzika garsesnė nei mintys. Bučinių daugiau nei žodžių.
Gruodžio 31 d.
Neskubėdama rinkausi suknelę ir batelius. Nuoga nugara, stalčiuj palikta liemenėlė, sodri vyšnia ant lūpų – gruodžio taisyklė. Neplanavau vakaro eigos, leidau sau sprendimus priimti paskutinėmis akimirkomis. Žinojau, kad Laurynas lauks „Stebukluose“ su draugais nuo aštuonių. Mudu vis dar nelaikėme vienas kito pora, vis dar žaidėme žaidimus ir bandėme vienas kitą.
Kalėdinis laikotarpis ypatingas tuo, kad būdami suaugę stebuklo jausmą turime susikurti patys. Tą padaryti padeda jaukūs rankų darbo namų papuošimai, ore tvyrantis mandarinų kvapas, pasivaikščiojimai pusnyse skendinčiu mišku, šventiškai spindinti eglutė ir su meile dovanojamos dovanos. Bet ar ne didžiausią pasitenkinimą suteikia brangiausio žmogaus laimė? O jei šįmet padovanotumėte kažką, kuo galėtumėte džiaugtis drauge? Pateikiame 7 dovanų idėjų dviem sąrašą.
2016 lapkritis
Vasarą prasidėję romanai neužsitęsia, o ypač tie, apie kuriuos gali papasakoti tik žvaigždžių apšviestos Nidos kopos. Jie – tie gaivūs oro gurkšniai, gelbstintys nuo mieste likusių neužbaigtų istorijų – romanų, kurie baigiasi devyniasdešimt trečiame puslapyje, bet dar du šimtus vilkinami norint atiduoti duoklę skaitytojui.
Nors dažniausiai apie tai nesusimąstome, spalvos mūsų gyvenime reiškia labai daug. Kai gatvėje įdėmiai nužvelgiu nepažįstamą moterį, pirmos prabėgančios mintys neretai būna susijusios su drabužių pasirinkimu. Apie vieną galiu pagalvoti: „Oho, kokia ryški asmenybė!“, apie kitą: „Vaje, visai pilka pelytė“… Tačiau svetimos akys regi tik išorę. O kokios mes esame po viršutiniais drabužių sluoksniais, kai praktiškai nebėra ko slėpti?
2016 rugpjūtis
Šią vasarą galėčiau pasidėti į muziejų, kad galėčiau sugrįžti kada panorėjus. Dar kartą pasimėgauti akimirkomis, prilygstančiomis šedevrams Niujorko Metropolitene ar Paryžiaus Luvre, kur plika akimi stengiamės suprasti, ką ypatingo turi Mona Liza. Šypsausi. Juk tik vienam da Vinčiui žinoti skirta, kas joje. Mums ji – tik dar viena eilutė kelionės sąraše, kurią užbrauksime pažiūrėję į paveikslą vos penkias minutes.